- išsidykauti
- išsidykáuti vksm. Išsidykãvęs tùri gerai̇̃ di̇̀rbti.
.
.
išsidykauti — 1 išsidykauti RdN prisibūti be darbo, prisitinginiauti: Išsidykãvęs dabar gali gerai dirbt Skr. Arkliai tie išsidykauja per žiemą, stainė[je] bestovėdami Bsg. dykauti; išsidykauti; pradykauti … Dictionary of the Lithuanian Language
iš — 2 iš praef. I. su veiksmažodžiais žymi: 1. veiksmo kryptį iš vidaus į išorę: iššokti, išmušti, išgrėbstyti, išnešti, ištraukti, išvesti, iššluostyti, iškviesti, išklysti, išgagėti, išbliauti (bliaunant išeiti). 2. veiksmo išplitimą erdvėje,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsidykavoti — 1 ×išsidykavoti Rd žr. 1 išsidykauti: Išsidykavojęs da greičiau privargsta Sdk. Arkliai per žiemą išsidỹkavojo, negali sulaikyti Brt. Kriaučius išsidykavojęs buvo kaip ąžuolas LTR(Krp). | Žemė išsidykavojus (išsigulėjus nesėta) – augs linai Brt … Dictionary of the Lithuanian Language
išsidykuiti — ×išsidykùiti žr. 1 išsidykauti: Išsidykùję bobos Dglš. dykuiti; išsidykuiti … Dictionary of the Lithuanian Language
išsidykėti — 1 išsidykėti žr. 1 išsidykauti: Tas senis išsidykėjęs Mžš. dykėti; įsidykėti; išsidykėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pradykauti — 1 pradykauti intr. praleisti dykaujant, be darbo: Visas tris dienas pradykavo Tvr. dykauti; išsidykauti; pradykauti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsidykuoti — išsidykauti: Kelias lengvas, arkliai įsidykavę – eina kaip šimtas vilkų! rš. dykuoti; įsidykuoti; išdykuoti; padykuoti … Dictionary of the Lithuanian Language